Alanciu-dvaras-grafikoje

Alančių dvaras, kuris kurtas XIX a. vid. – XX a. pr. turi architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę. Kaip nebūtų keista, bet tokio stovio dvarai man patraukliausi. Stovi jie nebylus, jokių turistų ar šiaip pašalinių “lankytojų” su plastikine tara. Tik dvaras ir tu. Gali studijuoti statybos technologiją, kadangi dvaras kaip ligonis ant chirurgo stalo, “paskerstas”. Ir ne toks oficialus,  kaip sutvarkyti. Toks yra ir neoklasicizmo stiliaus Alančių dvaras, pastatytas Aleksandro Oginskio. Savo klestėjimo laiku dvare stovėjo 15 pastatų, tačiau šiuo metu išlikęs ansamblis iš šešių, tarp jų – rūmai ir oficina, abu jie griuvėsių stadijoje. Bet šiokie tokie restauracijos darbai vykdomi. Keista kaip pastatai prastovėje po kelis šimtus metų, sugebėjo be jokio karo virsti tokiais skeletais. Aišku tai žmogaus rankų darbas.

Alančių dvaras turėjo daug šeimininkų, bet rašytinė istorija, kaip ir daugelio dvarų, siekia bendros Lietuvos – Lenkijos valstybės atsiradimo laikus. 1569 m. Alančių ir aplinkinių kaimų žemes pagal kontraktą gavo Vilniaus pakamaris (vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnas, teisėjas ginčuose dėl sienų pakamario teismuose) Levonija, kilęs iš kunigaikščių Žilinskų giminės. Šių kunigaikščių šilų žemes nusipirko Gabrielius Širvinsakas. Jo sūnus Andrejus Širvinskas įsigijo Raguvos ir Alančių dvarus iš Trakų vaivados Aleksandro Oginskio dvarą. Matyt, ūkis buvo naudojamas ne racionaliai, kadangi po Andriejaus Širvinsko mirties tiesioginė turto paveldėtoja, jo žmona Petronėlė Talatovaitė dėl skolų dvaro neteko. 1718 m. kreditoriai dvarą pardavė Mykolui Franckevičiui. Tais pačiais metais Teodoras Blinstrubas, Smolensko vaiskis, su žmona Felicija Blinstrubiene Utenos dvarą už 650 muštinių talerių metams įkeitė Mykolui Franckevičiui. Nuo 1719 m.  Mykolas Franckevičius, Smolensko taurininkas (taurininkas atnešdavo vyną, midų ar kitą gėrimą, pripildavo jo į karaliaus ar kunigaikščio taurę). 1795 m. Alančių savininkais jau tapo Adomas ir Ieva Staševičiai, o nuo 1876 m. dvarą valdė Antanas Rudamina iš Dusetiškių ( Rudaminų ) giminės, karaliaus rotmistro, Vilniaus tribunolo maršalkos Petro Rudaminos anūkas. Rudaminų giminės paliktas pėdsakas rodo, jog jie buvo svarbios personos. Jogailos valdymo laikais minimas Rudaminos miestelio vėliavininkas Jokubavičius Rudamina. Bona Sforca Barboros Radvilaitės uošvienė bandė prigesinti Rudaminų giminės įtaką. Po Antano Rudaminos mirties, 1884 m., kurį laiką turto reikalais rūpinosi brolis Ričardas, nes Antano dukterys dar buvo nepilnametės. 1896 m. Florencijoje kur buvo išvykusi poilsio, netikėtai mirė  Rudaminos žmona Elena Rudaminienė-Žoltauskaitė. Dvaro paveldėtojomis liko Ieva ir Marija-Magdalena Rudaminaitės. Būdamos labai pamaldžios jos buvo ir 1909 m. statytos Šilų Šv. Jezaus Vardo bažnyčios rėmėjos. Senoliai pasakoja, kad joms pageidaujant miške buvo iškirsta proskina, kad iš dvaro būtų matomas bažnyčios bokštas. 1940 m. nacionalizuotą dvarą valdė Magdalenos Rudaminaitės įpėdiniai. Tuo metu jam priklausė 80 hektarų žemės. Netrukus Rudaminos pasitraukė iš Lietuvos, palikdami epilepsija sergančią Emiliją Rudaminaitę, kuri mirė apie 1950 m.

Galerija

Alančių
Alančių dvaras
 width=
 width=
 width=
 width=

Istorinės nuotraukos

 width=
 width=
Rudaminos
 width=
 width=
 width=

Alančių dvaras žemėlapyje

icon-car.pngKML-LogoFullscreen-LogoQR-code-logoGeoJSON-LogoGeoRSS-Logo
Alančių dvaras

loading map - please wait...

Alančių dvaras 55.521112, 24.553478 Alančių dvaras.

Nuorodos

1. 2003 metais darytų nuotraukų archyvas.


SITUACINIS PLANAS

b_pane_alanc_sch 1 - Rūmai 2 - Oficina 3 - Daržinė 4 - Maniežinė 5 - Tvartas 6 - Arklidė

RAŠYTI KOMENTARĄ

Your email address will not be published. Required fields are marked *