DSC05119

Būdviečio dvaras yra apytiksliai 15 km nuo Lazdijų, 4 km nuo Lenkijos sienos. Gyvenvietę kerta vietinės reikšmės 2608 kelias, kas įdomiausia Būdvietis, tarsi liniuote nupjautu visu vakariniu miestelio šonu, glaudžiasi prie Suvalkijos sienos. Kažin ar nekyla nesusipratimų tarp Alytaus ir Marijampolės apskričių. Fenomenalu. Aplankius Aštriosios Kirsnos dvarą, kuris yra vos už kelių kilometrų, rudeninis Būdvietis neatrodo toks patrauklus. Bent tik iš pirmo žvilgsnio. Norėjau patekti į parką iš Parko gatvės, bet jis gerai saugomas žemės ūkio padargų barikada. Teko žiūrėti kito keliuko. Radau, bei tai ką pamačiau kompensavo visus nepatogumus. Dvaras įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip turintis istorinę vertę. Saugomas valstybės. Dvaro atsiradimas datuojamas 1744 m., gyvenvietė susiformavo XIX amžiuje. 1923 m. dalinant  dvaro žemes, Budvietyje buvo įregistruota 105 gyventojai. Deja, iš dvaro liko tik klėtis, koplyčia ir svirnas. Labiausiai vertingas yra medinis dviejų aukštų svirnas statytas apytiksliai 1803 m., apkaltas vertikaliomis lentomis, tarpai tarp lentų dengti vėjalentėmis, kurios yra pritvirtintos prie pastato karkaso kalvio rankų darbo vinimis. Svirnas suręstas ant masyvaus iš lauko akmenų sumūryto pamato. Patalpoms apšviesti, abiejuose pastato šonuose įrengti maži langeliai su langinėmis. Svirno fasadą puošia keturios centre pastatytos kolonos. Reto grožio, dviejų aukštų svirnas yra unikalus pastatas Lietuvių liaudies medinės architektūros vystymosi raidoje. Fasado kraige įrengta talė kroviniams kelti. Svirno savininkas yra Būdviečio Jėzaus Nazaretiečio bažnyčia. Vaizdą gadino tik ne vietoje pastatyti šiukšlių konteineriai ir  šiferinis stogas, kurį svirnui be galo sunku laikyti. Pastatą padėjo pusti per kraigus. Būtinai reikia palengvinti stogo naštą.

Toliau einant palei tvenkinį į parką, kairėje pusėje stovi XIX a. iš plytų mūryta ir tinkuota dvariškių Sperskių koplyčia-mauzoliejus. Šalia laisvų formų tvenkinys su sala. Bažnyčios šventoriuje stovi kripta su užrašu Zofii Hertyk. Matosi, kad mauzoliejus buvo išplėštas. Antkapio plokštė sudaužyta ir liko tik fragmentas. Matomai jos vyro Karolio Hertyk’o palaikai taip pat kriptoje. Hertyk pavardė nėra garsi, gal todėl, kad nenuveikė nieko ženklaus, kad juos užfiksuotų istorikai. Garsiausias šios giminės atstovas Kristoferio Hertyk ir Sofijos Konarskos sūnus Karolis Hertyk’o. Nuo 1812 m. jis buvo Augustavo gubernijos Lenkijos armijos karys, 1845 m. jam paaukštintas kapitono laipsnis.

Būdvietyje 1820 m. pastatyta vieša koplyčia pradėjus formuotis gyvenvietei. 1831 m. mišias jau laikydavo nuolatinis kunigas. Panaikinus kalbos draudimą, nuo 1895 m. pradėta giedoti lietuviškai. Tai didelis žingsnis turint omenyje, kad nuo miestelio iki Lenkijos keturi kilometrai ir tai, kad dvaruose buvo kalbama tik lenkiškai. 1906 m. pastatyta medinė Jėzaus Nazaretiečio bažnytėlė. 1920 m. įkurta parapija. Iki 1936 m. pristatyta zakristija ir prieangis su 2 bokštais. Klebonas J. Marčiukonis 1947 m. pasitraukė į pogrindį, 1949 m. mirė slėptuvėje.

Galerija

Būdviečio
Būdviečio
 
Būdviečio
Būdviečio
DSC05118"
 
DSC05123"
 
DSC05125"
 
DSC05107"
DSC05113
 
DSC05133"
 
DSC05141"
 
DSC05137"
 
DSC05136"
 
DSC05138"
 
DSC05140"
 
DSC05139"

Būdviečio dvaras žemėlapyje

icon-car.pngKML-LogoFullscreen-LogoQR-code-logoGeoJSON-LogoGeoRSS-Logo
Būdviečio dvaras

loading map - please wait...

Būdviečio dvaras 54.289191, 23.331034 Būdviečio dvaras.

Nuorodos

1. 2004 metais darytų nuotraukų archyvas.


SITUACINIS PLANAS

b_lazd_budv_sch 1 - Rūmai 2 - Koplytėlė 3 - Tvartas

RAŠYTI KOMENTARĄ

Your email address will not be published. Required fields are marked *