user4924

Patogiausia dvarus lankyti, jei tai susyja su jų tyrinėjimu, pavasarį arba vėlyvą rudenį. Kai medžiai be lapų stovi lik apmirę…. Dvaro parko vartus pamačiau jau iš tolo, nuo kelio. Privažiavau prie vartų, sustojau, žiūriu yra provėžos. Buvo jau vakaras, tad nepaslinkau vaikščioti pėsčiomis po parką. Gerai sako: “nemesk kelio dėl takelio”. Įsukau į vieną keliuką, tai nenoriu net prisiminti kaip grįžau prie parko vartų. Tad patariu po parką pasivaikščioti pėsčiomis. Galima nusileisti prie Šušvės, pasigrožėti senojo tilto likučiais. Ūkinė dvaro dalis stovi jau kitoje upės pusėje. Galima patogiai privažiuoti ir po svirną mandagiai pavaikščioti. Rūsiai apsemti.

Pašušvio dvaras siejamas su keturiomis garsiomis grafų Butlerių,  Pilsudskių,  Bielevičių ir Bialozarų giminėmis, tačiau priklausė Vincentui Butleriui ir Malgožatai Butlerienei – Bielevičiutei. Čia 1811 m. spalio 5 dieną gimė Uršulė Teodora Butlerytė, tai Lenkijos legendos, Vilnijos krašto užkariautojo Lenkijos maršalo Jozefo Pilsudckio senelė. Teodora buvo viena iš šešių vaikų. Butleriai turėjo apie 4000 ha žemės, ūkiuose prie Traupio, Leliūnų ir t.t. Teodora išsilavinimą gavo Vilniuje seserų Apsireiškimo vienuolyne. Laisvai kalbėjo vokiečių, prancūzų kalbomis. Be įprastų mokslų išmoko skambinti fortepijonu. 1832 m. būdama 21 m. ji buvo supažindinta su 16 metų vyresniu Petru Povilu Pilsudskiu (jam buvo 37 m.) ir tais pačiais metai jie susituokė. Jaunieji pradžioje apsigyveno Lyduvėnuose prie Raseinių. 1833 m. persikėlė su šeima į Pašušvio dvarą pas tetą Eufroziniją Bialozarienę – Bielevičiutę ir čia įkūrė savo šeimos lizdą.  Eufrozinija  su Vincentu neturėjo vaikų, todėl reikėjo pagalbos, kad kas padėtų prižiūrėti 500 ha žemės turinį dvarą. Vincentas Bialozaras mirė 1830 m.. Jis Pašušvio dvarą su parku, užimančiu apie penkis hektarus ploto, padovanojo savo mylimam sūnėnui Petrui Pilsudskiui iki gyvos galvos. Gyvenimas Pašušvio dvare, atsižvelgiant į didelį jų pamaldumą, buvo kuklus ir taupus, nors jie stengėsi išlaikyti senos kilmingos giminės orumą. Dvaro gyvenamasis namas buvo senas, medinis, bet didelis, su tipiška plačia ir aukšta veranda keturiais pilioriais, kambariai su dideliais langais. Tipiška medinių dvarų architektūra. Sienos buvo papuoštos  šeimos ir giminių tapytais  portretais. Dvaras buvo sumaniai ir ūkiškai  tvarkomas, todėl  nešė  geras pajamas.  Neaišku kaip būtų susiklostęs tolimesnis dvaro likimas, jei apie 1877 m. senasis dvaro namas Pašušvyje nebūtų sudegęs, o kartu su juo ir istorinės knygos, portretai, baldai, fortepijonas, smulkūs šeimos apyvokos daiktai. Sudegė taip pat aliejumi tapytas Dievo Motinos Guodėjos paveikslas iš parko koplyčios. Išliko tik dvaro rūmų rūsiai ir parko alėjos liekanos.  Teodora  Pilsudska nutarusi, kad dievas jai nepalankus, nusprendė: “Išvešiu bažnyčią ant to smėlyno.” Taip ji ir padarė, pastatė maldos namus ir davė pradžią Pajieslio miesteliui. Teodora Pilsudska palaidota tiesiai prieš bažnyčią, pačiame šventoriuje, Pajieslyje.

Baltramiejaus Rimša iš Ginetauskių, Stanislovo sūnus, pirmasis iš giminės  pradėjo naudoti  Pilsudskio pavardę, jis  gyveno XVI-ojo amžiaus antroje pusėje ir pirmaisiais XVII a. metais. Jis valdė Pilsudos, Upynės, Poančios dvarus. Pilsudskio pavardė Rimšai greičiausiai prigyjo nuo vietovardžio, kuriame jis šeimininkavo, tai Pilsudos kaimas netoli Šilalės.

Napoleono Raubos knygoje išleistoje 1909 m. “Przewodnik po Litwie i Bialejrusi ” minimas tik Radviliškio Pašušvio dvaras. Apie Pilsudskių dvarą nėra nė žodžio. Vadinasi po gaisro jis taip ir nebuvo pilnai atstatytas. 1914 m. per I pasaulinį karą Pašušvio dvaras tarnavo kaip lauko ligoninė ir prieglobstis sužeistiesiems, o dvaro parkas virto kapinėmis, kai fronto linija priartėjo prie Šušvės krantų. Gynybos linija, išilgai Dubysos, Imperijos armijai buvo labai reikšminga ir regėjo aršias kautynes. Per dešimt dienų kritusi Kauno tvirtovė, kurią Rusijos imperija laikė neįveikiama, jau buvo vokiečių armijos užnugaryje. Nors aukų skaičius vis didėjo abiejose pusėse, Rusijos imperijos  kapituliacija neišvengiamai artėjo. Reikia nepamiršt, kad rusų imperijos armijos gretose buvo 60.000 lietuvių, šauktinių. Šie karių kapai Pašušvio dvaro parke tai paliudija. Iki nacionalizacijos, dvaro likučius valdė Zaborskiai

Galerija

Pašušvio
 
DSC04450"
 
DSC04457"
 
DSC04460"
DSC04446"
DSC04441"
DSC04466"
 
DSC04467"
DSC04470"
 
Pašušvio
 
DSC04475"
 
DSC04479"
DSC04481"
 
DSC04488"
 
DSC04476"
DSC04469"
 
DSC02450"
 
DSC02453"
DSC02455"
Pašušvio

Istorinės nuotraukos

Bieliavičių
_Butlerių
Pilsudskių
 
Jozefo
maršalas

Pašušvio dvaras žemėlapyje

icon-car.pngKML-LogoFullscreen-LogoQR-code-logoGeoJSON-LogoGeoRSS-Logo
Pašušvio dvaras

loading map - please wait...

Pašušvio dvaras 55.404268, 23.635170 Pašušvio dvaras.

Nuorodos

1. 2003 metais darytų nuotraukų archyvas.


SITUACINIS PLANAS

b_keda_pasus_sch 1 - Kumetynas 2 - Ūkinis pastatas 6 - Svirnas 7 - Ūkinis pastatas 14 - Šv. Antano skulptūra 15 - Gyvenamas pastatas 16 - Tiltas 17 - Vartai į parką 18 - A. Zaborskio kapas 19 - Kapinaitės 1914 m.

KOMENTARAI: 2

  • Karolis

    2015-10-28

    Sveiki, noriu Jus pataisyti : Pašušvio dvarų Krakių parapijoje buvo 2. Vienas prie Pajieslio, kitas į vakarus nuo Krakių 6 km. Vienas garsus Pilsudskiais, kitas A.Zaborskio muziejaus kolekcija. Dėl vienodo pavadinimo ir gretimos lokacijos, dažnai painiojami . Jei kada dar keliausite pro šalį – praneškite , mielai pasidalinsiu turima istorine medžiaga.

    Pagarbiai – Karolis Sambora

    1. Artūras (Nakačia)

      2015-10-28

      Sveiki. Dėkoju, kad padedate susigaudyti šioje istorinėje painiavoje. Man buvo šovusi mintis, kodėl Teodora sumastė statyti koplyčią Pajieslyje daugiau nei dešimt kilometrų nuo savo Pašušvio dvaro. Lenkų šaltiniuose radau užuominas, kad buvo du Pašušvio dvarai, bet konkrečiai nebuvo nurodyta tiksli vieta. Tai spėju, kad Pilsudskių dvaro neliko nei pėdsako. Gal patartumėt kur ieškoti jų dvaro pėdsakų? Dėkui.

  • RAŠYTI KOMENTARĄ

    Your email address will not be published. Required fields are marked *