b_kaun_raudondv_017

Nuostabiai saulėtą, vieną ankstyvo rudens rytą važiuodamas į Jurbarką, susigundžiau apsilankyti Raudondvario dvare. Nors lauke temperatūra buvo neigiama, dvaro pastatų spalva iš raudono molio plytų savotiškai šildė. Prasiskverbusiuose pro medžių šakas saulės spinduliuose žaidė rūkas. kylantis į viršų nuo sušalusios žemės. Apsilankymas tokiuose vietose viduje sužadina pasididžiavimą savo tėvyne, kad sugebėjome sukurti tokį statinį. Dvaras unikalus savo kompaktiškumu, apstatymo tankis didelis, bet kalvotas landšaftas suskaldo plokštumas ir dvaras neatrodo, kad nuo tokio užstatymo kentėtų. Pirmasis Raudondvario dvaro savininkas ir statytojas, anot rašytinių šaltinių, buvo Kauno pakamaris Vaitiekus Dziavaltauskas. Nuo 1652 m. visą dešimtmetį dvarą valdė Radvilos.  1662 m. dvarą iš Boguslavo Radvilos už 30000 florinų nupirko Jonas Karolis Vorlovskis, o jau 1761 m. iš Vorlovskių dvarą pirko vyriausiasis kariuomenės vadas Juzefas Zabiela.  Ir pagaliau 1819 m. dvaras perėjo Mykolui Tiškevičiui, kuris dvarą 1825 m. padovanojo vyriausiajam savo sūnui Benediktui Emanueliui vedybų proga. Per 1831 m. sukilimą Romainiuose stovėjusi rusų artilerija apšaudė dvarą. Gaisro metu sudegė mediniai pastatai, stipriai buvo apgadinti pagrindiniai dvaro rūmai. Grafas naujai perstatė dvaro ansamblį į mūrinį. Rekonstruoti  rūmai įgavo puošnumo, žaismingumo. Dvare būta gausios meno kolekcijos. 1866 m., prieš mirtį, grafas B. E. Tiškevičius dvarą padovanojo nepilnamečiui anūkui Benediktui Henrikui. Šis grafų palikuonis čia būdavo retai, nes buvo aistringas keliautojas, medžiotojas, fotografas. Grafas B. H. Tiškevičius dalyvavo tarptautinėse parodose ir buvo pagarsėjęs kaip vienas pasaulinės meninės fotografijos pradininkų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Tiškevičiai išvažiavo gyventi į Varšuvą, o 1915 m. rudenį Lietuvą okupavus vokiečiams, Raudondvaris tapo vyriausios okupacinės valdžios (Ober-Osto) valdybos būstine. Tęsiantis Pirmajam pasauliniam karui, Raudondvario pilies lobiai buvo sparčiai išvežti į Lenkiją. Daugumos jų likimas nežinomas. Raudondvario dvaro žemių parceliavimas pradėtas 1925 m. rudenį, o nacionalizavus, Lietuvos moterų globos komitetas čia įkūrė vaikų prieglaudą. Artėjant Raudonajai armijai, 1943 m. dvarą užėmė vokiečių kariuomenė ir traukdamiesi vokiečiai 1944 m. susprogdino pilį ir oranžeriją. 1944 m. Raudondvario rūmų pietinėje oficinoje ir arklidėse tarybinė valdžia įkūrė mašinų-traktorių stotį. 1962–1967 m. pilis restauruota, 1959–1960 m. pagal architekto Vytauto Jurkšto ir Stefanijos Čerškutės projektą atstatyta oranžerija. Kiek vėliau, 1970–1973 m. buvo rekonstruojama ir restauruojama arklidė – ratinė ir trys pagalbiniai dvaro pastatai. Nuo 1993 m. pilis tapo kultūros centru.

Galerija

Raudondvario
Raudondvario
DSC04159"
DSC04158"
DSC04157"
DSC04167"
DSC04129"
DSC04127"
DSC04134"
DSC04152"
Raudondvario
DSC04150"
DSC04149"
DSC04153"
DSC04166"

Istorinės nuotraukos

Vandos
 
Vanda
 
Joana
 
Benediktas

Raudondvario dvaras žemėlapyje

icon-car.pngKML-LogoFullscreen-LogoQR-code-logoGeoJSON-LogoGeoRSS-Logo
Raudondvario dvaras

loading map - please wait...

Raudondvario dvaras 54.943143, 23.784585 Raudondvario dvaras.

Nuorodos

1. 2003 metais darytų nuotraukų archyvas.


SITUACINIS PLANAS

b_kaun_raudondv_sch

RAŠYTI KOMENTARĄ

Your email address will not be published. Required fields are marked *