images_b_anyk_trosk_081

Atvažiavus į Troškūnus mane visada apima ypatingas jausmas. Panaikinus baudžiavą, kada valstiečiai įgavo teisę laisvai judėti ir pasirinkti gyvenamąją vietą, visoje Troškūnų parapijoje sėslumą demonstravo 9 mano protėvių kartos. Pirmieji įrašai apie juos, kuriuos pavyko rasti bažnytiniuose archyvuose, siekia XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos laikus. Taip bemigruodami iš Andrioniškio jie pasiekė Troškūnus. Per žemės reformą karpant dvaro žemes, mano bočiai nusipirko 14 ha žemės sklypą ir įleido šaknis Dubriškyje visiškai šalia miestelio.

Troškūnai mažas Aukštaitijos miestelis, įsikūręs vidurio Lietuvos lygumose, šalia Anykščių. Sunku pasakyti kada šiose miškingose pelkėse pradėjo kurtis naujakuriai. Čia nebuvo nei pilių, nei svarbių prekybos kelių. Istoriniuose šaltiniuose 1512 m. paminėta vietovė Traszkuny, nors paties miestelio dar nebuvo. Manoma, kad pradžią miesteliui davė vėliau sustiprėjęs Smėlynės dvaras. Pirminė dvaro užuomazga kaip manoma galėjo atsirasti po Žalgirio mūšio 1410 m., kai nusistovėjus taikesniems laikams kunigaikščiai ėmė rūpintis žemės ūkiu. Taip 1566 m. LDK Žygimanto Augusto, už karinius nuopelnus Kryme Aleksandrui  Vladykai,  buvo duoti trys Pienionių valsčiaus kaimai Leno teise, tarp jų ir Troškūnai. Tuo metu Troškūnuose permatuoti 6 valakai, o tai yra apie 120 hektarų dirbamos žemės. Vadinasi, tai buvo mažas šešių ūkių kaimas baudžiavinės santvarkos stiprėjimo laikais Lietuvoje. Padidėjus grūdinių kultūrų paklausai, dvarai didino dirbamos žemės plotus, taip stiprindami savo pozicijas kunigaikštystėje ir jau 1591 m. dokumentuose minimas Troškūnų dvaras.

Troškūnų dvaras iš visų mano matytų dvarų, ko gero turi didžiausią apstatymo tankį tokiame, palyginus, nedideliame plote. Kompaktiškas dvarelis. Bėgant laikui didelė dalis pastatų buvo rekonstruoti, arba nesulaukė mūsų dienų. Pvz. bravorą susprogdino vermachto kareiviai 1944 m., dvarą niokojo gaisrai, karai, bjaurojo kolūkio laikų silikatinių plytų “neosocializmo” epochos klasika. Ir tai dar ne pats blogiausias dalykas, kuris nutiks, o jis tikrai nutiks, tai dvaro pastatų kapituliacija prieš žemės traukos dėsnį. Laikas nepalankus dvarui. Kol pavieniai gyventojai išsimėtę gyvena netaisyklinga tvarka po visą dvaro teritoriją, tol dar pulsuoja šiokia tokia gyvybė, bet tai tik laiko klausimas, kada jie apleis griūvančius pastatus.

Vieną dieną Troškūnų dvaro prievaizdas sukvietė baudžiauninkus į dvarą. Rūmų priebutyje išdidžiai pasirodė ponai Vladislovas ir Ona Sakalauskai ir valstiečiams iki šiol nematytai apsirėdęs žmogus. Jis vilkėjo juodą abitą perrišta plačia juosta. Sakalauskas paskelbė, kad kaimelyje prie Juostos bus pradėti statyti Dievo namai ir vienuolynas. 1696 metais vienuoliai bernardinai be lažo teisės  gavo gabalą dvaro žemės šventovės statybai. Per porą metų, baudžiauninkų amatininkų rankomis buvo pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolyno pastatai. 1698 m. naujai įkurtą vietą Sakalauskas pakrikštijo Vladislavu. Po 1743 ir 1770 metų gaisrų, nutarta atsisakyti medienos kaip statybinės medžiagos ir pradėta projektuoti ir statyti  mūrinė bažnyčią ir vienuolynas. Projekto autorius – architektas iš Vilniaus M. Knakfusas. Per miestelį, kuris taip pat stipriai nukentėjo nuo paskutinio gaisro, nusirito statybos remonto darbų banga. Statyboms jau pradėtos naudoti plytos. Tuo pat metu dvare pastatytas mūrinis barokinių formų malūnas, bei keletas ūkinių pastatų. Formuojantis baudžiavinei santvarkai Troškūnų kaimas buvo dvaro nuosavybė ir net po prekybos privilegijų 1748 m. ir po valakų reformos troškūniečiai neturėjo miestiečių  luomo teisių, o buvo žemės savininko pavaldiniai. XVIII a. pabaigoje Troškūnų ekonominė reikšmė pradėjo augti atsikėlus į miestelį laisviems amatininkams ir pirkliams. Daugiausiai tai buvo žydai. Bostono enciklopedijos duomenimis 1850 m. miestelyje tebuvo 80 katalikų, jie gyveno 3 ūkininkų ir 12 daržininkų namuose. Be to jau buvo 30 žydų namų ir dvi sinagogos. 1869 m. miestelyje jau buvo 50 kiemų 321 gyventojas, o 1897 metais 1221 troškūnietis. Kaip matyti, valsčiuje buvo stambesnių ir smulkesnių dvarų. XX a. pradžioje be stambiųjų Troškūnų, Raguvėlės, Vašuokėnų dvarų gyvavo ir mažesnės dvarvietės : Papilėje-Lenkevičių, Latavėnuose-Okuličių, Sazevičių, prie Traupio-Kušnėrevičių, prie Surdegio-Petkūnų ir kitos.

Troškūnų dvaras per du su puse šimtmečio ėjo iš rankų į rankas tai paveldėjimo teise, tai perkant-parduodant. Vilniaus M. Mažvydo bibliotekoje saugomi dokumentai bylojantis apie dvaro nuosavybės reikalus. Seniausias dokumentas konkrečiai apie Troškūnų dvarą – LDK vyr. tribunolo aktų knygos nuorašas, datuotas 1710 m. rugpjūčio 03 d. yra Pinsko stalininko Leono Vainos testamentas, kuriuo Troškūnų ir kitų dvarų žemes užrašė įvairiems giminėms. Po kelių metų kiti Vainos bylinėjosi dėl šio dvaro su Vilniaus vaivadijos vaisku Mykolu Taujanskiu.  1747 m. gegužės 27 dieną Ukmergės medžioklis Mikalojus ir Elžbieta Šemetaitė Petkevičiai pardavė Troškūnų dvarą su miesteliu ir Žempučių, Vaidlonių, Stukonių, Troškūnėlių ir kitais kaimais Jeronimui ir Elžbietai Petkevičiams. Ukmergės pavieto maršalka Jeronimas Petkevičius turėjo Obelių, Kamajų, Troškūnų dvarus ir visus juos paliko sūnui Ignui, o duktė vienuolė ir išeidama iš namų gavo pasogą. Vėliau dvaras buvo pritaikytas ūkinei veiklai: savininkas Stanislovas Montivlas užsiėmė žemdirbyste, laikė malūną, pieninę. 1890 metais įsigijęs Panevėžyje kaulų malimo įmonę, pertvarkė ją į mielių ir spirito gamyklą, kuri Pirmojo pasaulinio karo metais buvo uždaryta. Įrenginiai išmontuoti ir išvežti į Vokietiją. 1921 metais gamykla vėl pradėjo veikti, ji vadinosi ”St.Montvilo įpėdiniai ir Co“. Gamykla veikė daugiau nei 100 metų. Vėliau buvo nacionalizuota ir tapo valstybine, o 1991 m. gamyklą vėl privatizavo.  Montvilos – sena, kilminga giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Montvido.

Vyriausias Stanislovo Motiejaus sūnus Stanislovas Adomas 1863 metų sukilimo dalyvis – įsijungė į Zigmo Sierakausko vadovaujamą sukilėlių būrį, buvo sužeistas. 1863-1864 metų sukilimo metu valsčiuje vyko didelės kovos su rusų kariuomene. Bajoras Benediktas Olšauskas balandžio mėnesį suorganizavo sukilėlių būrį. Šis apie 30 žmonių būrys Raguvos miške prisijungė prie Z. Sierakausko. B.Olšauskas buvo dvarininkės M.Kupstienės Pajuostės palivarko administratorius. K.Maleckio būriui gegužės – birželio mėnesiais  prie Vašuokėnų teko kautis su pulkininko Tenerio daliniu. Šis persekiojo sukilėlius iki Šventosios upės. Žuvo 6 sukilėliai. Šiam būriui 1863 m. spalio- lapkričio mėnesiais  teko kautis su kapitono Levašovo vadovaujamu daliniu prie Troškūnų. Buvo užmušti keli sukilėliai ir vienas pateko į nelaisvę. 1863 metų rugsėji gerai ginkluotas Edvino Vžesnievskio raitelių būrys kovėsi prie Troškūnų su rotmistro Iznoskovo vadovaujamu daliniu. Kariniais duomenimis tose kautynėse kariuomenė nuostolių neturėjusi, o buvo paimti į nelaisvę trys sukilėliai, daug jų žuvusių gulėjo laukuose. E.Vžesnievskio būrį sudarė 30 dvarininkų, 30 šlėktų ir 40 valstiečių. Šie gerai aprengti ir apginkluoti sukilėliai turėjo nukauti nemažai priešų. Todėl kariuomenės pateikta ataskaita ko gero labai perdėta. Rudenį prie šio būrio prisijungė kitų caro kariuomenės išblaškytų sukilėlių likučiai. Tokiu būdu vienoje vietoje susitelkė žmonės, dalyvavę sukilime nuo pat jo pradžios. Pvz. bajoras Medardas Končia po pralaimėjimo prie Gružų netoli savo Lokinės dvaro, atsidūrė Troškūnų miškuose. (Persekiojamas, slapstėsi Rygoje, mirė Paryžiuje).

Galerija

DSC06675"
DSC06670"
DSC02706"
DSC06690"
DSC06695
DSC06678"
 
DSC06679"
DSC06671"
DSC06686"
DSC06681"
DSC06693"
 
DSC06705"
 
DSC06696"
DSC06700"
DSC06707"
DSC06708"
 
DSC06714"
 
DSC02703"
 
DSC02710"
DSC02709
 
DSC02719"
 
DSC02712"
DSC06692

Istorinės nuotraukos

Montvilu
 
Stanislovas

Troškūnų dvaras žemėlapyje

icon-car.pngKML-LogoFullscreen-LogoQR-code-logoGeoJSON-LogoGeoRSS-Logo
Troškūnų dvaras

loading map - please wait...

Troškūnų dvaras 55.577787, 24.899830 Troškūnų dvaras.

Nuorodos

1. 2003 metais darytų nuotraukų archyvas.


SITUACINIS PLANAS

b_anyk_trosk_sch 1 - Rūmai 3 - Džiovykla 5 - Kumetynas 13 - Ūkvedžio namas 17 - Tvartas 18 - Rūkykla 20 - Maisto sandėlys 21 - Sandėlys 23 - Ūkinis pastatas 24 - Arklidės 27 - Pašarų virtuvė 33 - Grūdų sandėlys 35 - Ledaunė 38 - Vištidė 41 - Skalbykla

KOMENTARAI: 0

RAŠYTI KOMENTARĄ

Your email address will not be published. Required fields are marked *